Jei širdis būtų atskirta nuo išorės poveikių, širdis plaktų kaip laikrodis – visiškai vienodais laiko intervalais tarp dūžių. Vis tik širdies ritmas nuolat svyruoja – tai ir yra širdies ritmo variabilumas (ŠRV), kuris dar vadinamas širdies ritmo kintamumu. ŠRV yra klasikinis streso vertinimo rodiklis.

Lyginant vieno ir to paties žmogaus ŠRV, didžiausias ŠRV stebimas kai žmogus ramiai ilsisi. ŠRV dažnai matuojamas norint įvertinti patiriamo streso lygį – streso metu ŠRV sumažėja. Manoma, kad žmogus labiausiai pasirengęs veiklai būna tada, kai ŠRV stiprumas daugmaž atitinka būtent to žmogaus vidutinį ŠRV; jei ŠRV gerokai mažesnis nei vidutinis – žmogus jau išsekęs; jei gerokai didesnis – kūnas smarkiai atsistatinėja po streso. Ramybės būsenoje užregistruotas labai mažas ŠRV gali reikšti, kad net poilsio metu žmogaus kūnas nepajėgia ilsėtis – tarsi būtų įkalintas ilgalaikiame strese. Patikimai vertinti tai, kaip diena iš dienos keičiasi jūsų asmeninis ŠRV, patariama tik ŠRV registruojant tomis pačiomis (ar bent kuo panašesnėmis) sąlygomis – ramaus poilsio minutėmis, toje pačioje kūno padėtyje (pvz., sėdint), tuo pačiu paros metu (pvz., atsikėlus).

Galima lyginti ir skirtingų žmonių ŠRV tarpusavyje, tačiau tuomet derėtų lyginti su tos pačios lyties bendraamžių ŠRV, nes ŠRV stiprumas skiriasi priklauso nuo lyties ir amžiaus. Kuo ŠRV yra didesnis, tuo žmogus lanksčiau geba tvarkytis su gyvenimo iššūkiais ar prie jų prisitaikyti. Besiilsinčio sveiko žmogaus mažas ŠRV susijęs su prasta emocijų reguliacija ir prastu protinių, į tikslą nukreiptų užduočių atlikimu. Poilsio metu (ramybės būsenoje) užregistruotas mažas ŠRV susijęs su didesne rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies sutrikimus. Ramybės būsenos mažas ŠRV būdingas įvairiems psichikos sutrikimams, įskaitant potrauminį streso sutrikimą, depresiją, šizofreniją, nerimo sutrikimus. Savo ŠRV galima mokytis padidinti tam tikrų treniruočių metu.

Praktiškai visas ŠRV randasi dėl širdį reguliuojančios autonominės nervų sistemos veiklos – dėl nervais perduodamų signalų iš įvairiausių smegenų sričių/lygmenų. Aiškinant ŠRV dažniausiai išskiriami du ŠR svyravimai – 1) susiję su kvėpavimu ir 2) susiję su kraujo spaudimo reguliavimo mechanizmu. Pastarųjų rūšių svyravimai randasi dėl santykinai žemai esančių smegenų sričių¹ veiklos. Nauji tyrimai atskleidžia, kad širdies ritmo reguliavimui taip pat reikšminga aukščiausių žievinių smegenų sričių veikla.

Interpretuojant ŠRV, svarbu atsižvelgti ne tik ŠRV stiprumą, bet taip pat ir į širdies ritmo kitimo pobūdį. Sveikas ritmas yra tolygiai kintantis ritmas, pavyzdžiui stipri kvėpuojamoji aritmija būdinga sveikam žmogui, ji ypač ryški kvėpuojant rezonansiniu dažniu. Tačiau itin greitai chaotiškai šokinėjantis ritmas gali reikšti rimtą širdies ritmo sutrikimą.

Raktažodžiai, norintiems pasidomėti giliau:

• autonominė nervų sistema (angl. autonomic nervous system)
• kvėpuojamoji sinusinė aritmija (angl. respiratory sinus arrhythmia)
• trečiosios eilės (Mayer'io) bangos (angl. Mayer waves, Traube–Hering–Mayer waves)
• barorefleksas (angl. baroreflex, baroreceptor reflex);

Nuorodos norintiems pasidomėti rimčiau:

• Žemaitytė DM. Širdies ritmo autonominis reguliavimas: mechanizmai, vertinimas, klinikinė reikšmė. Kaunas: KMA leidykla; 1997.
• Palma J-A, Benarroch EE. Neural control of the heart: recent concepts and clinical correlations. Neurology. 2014;83(3):261–71. DOI: 10.1212/WNL.0000000000000605
• Moon E, Lee S-H, Kim D-H, Hwang B. Comparative Study of Heart Rate Variability in Patients with Schizophrenia, Bipolar Disorder, Post-traumatic Stress Disorder, or Major Depressive Disorder. Clin Psychopharmacol Neurosci. 2013;11(3):137–43. DOI: 10.9758/cpn.2013.11.3.137

_____
1. Smegenų kamieno apačioje esančių pailgųjų smegenų.