Tinklaraštis
Interocepcinė informacija tarnauja ne tik kaip grįžtamasis ryšys apie kūno būseną bei veiklą, pagal ją ne tik reguliuojamas kūno vidus per autonominę nervų sistemą, bet tokia informacija taip pat yra kone pamatas giliausioms mūsų asmeninėms subjektyvioms patirtims.
Nors žmogaus smegenys savo funkcijomis ir anatomiškai yra gana panašios į kitų žinduolių smegenis, tačiau žmogaus smegenys – netgi lyginant su artimiausiais primatais – ypač išsiskiria neproporcingai padidėjusiomis priekaktinėmis sritimis (priekine kaktinių sričių dalimi) ir salos žieve (lot. insula, lobus insularis). Apie kaktines sritis ir jų vaidmenį santykinai plačiai žinoma, tad toliau aprašoma kur kas paslaptingesnė salos žievė.
Rezonansinis kvėpavimo dažnis – tai kvėpavimo dažnis, kuriuo kvėpuojant kvėpavimas ima derėti ir rezonuoti su širdies ritmo kitimu ir kraujo spaudimo kitimu. Tik kvėpuojant rezonansiniu dažniu įkvepiant greitėja širdies ritmas, tačiau (paradoksaliai) mažėja kraujo spaudimas, o iškvepiant – lėtėja širdies ritmas ir didėja kraujo spaudimas.
Jei širdis būtų atskirta nuo išorės poveikių, širdis plaktų kaip laikrodis – visiškai vienodais laiko intervalais tarp dūžių. Vis tik širdies ritmas nuolat svyruoja – tai ir yra širdies ritmo variabilumas (ŠRV), kuris dar vadinamas širdies ritmo kintamumu. ŠRV yra klasikinis streso vertinimo rodiklis.
Anksčiau širdies ritmą matuojančius įtaisus rinkdavosi ir dėvėdavo daugiausia sportininkai. O pastaruoju metu jie gerokai pinga ir paprastėja, tad išmaniosios apyrankės bei išmanieji laikrodžiai ima sparčiai populiarėti tarp paprastų gyventojų. Nors tokie prietaisai gali būti tinkami vidutinio širdies ritmo sekimui, tačiau absoliuti dauguma tokių įtaisų nėra tinkami vertinant širdies ritmo variabilumą (ŠRV):
Puslapis 1 iš 3